Spygliuočių ir lapuočių sodinukai
Spygliuočiai – puikus pasirinkimas kiekvienam sodui ar želdynui. Jei norite, kad sodas būtų žalias ištisus metus, spygliuočiai yra vieninteliu pasirinkimu. Priešingai nei lapuočiai augalai, spygliuočiai visais sezonais žaliuoja ir džiugina savo išvaizda, keičiantis metų laikams ji mažai kinta. Šie medžiai ir krūmai nėra tokie lepūs, todėl juos auginti labai patogu, jie nereikalauja daug priežiūros. Daugelį spygliuočiai žavi savo natūralia išvaizda, tačiau juos genint augalams galima suteikti ir unikalią formą. Dėl visų šių savybių spygliuočiai yra itin populiarūs.
Spygliuočių asortimentas iš tikrųjų stebina: medžiai ir krūmai skiriasi ne tik savo forma, spygliais, bet ir atspalviais, kurie varijuoja nuo tamsiai žalios iki ryškios geltonos. Dėl savo įvairovės spygliuočiai idealiai tinka bet kokios stilistikos sodui, gėlynui formuoti, juos taip pat galima auginti ir balkone ar terasoje – nereiklūs augalai puikiai veši vazonuose. Spygliuočius augalus galima rinktis norint sukurti pertvarą, pavėsį kitiems augalams, jie puikiai papildo įvairias gėlių kompozicijas, suauga į gyvatvores.
Spygliuočiai lengvai prigyja ir gana greitai auga, todėl juos itin pamėgs tie, kurie nori greitai suformuoti namų aplinką ir ieško praktiškų sprendimų. Spygliuočius galite rinktis pagal spalvinę gamą arba dydį, tačiau prisiminkite, kad šie augalai gana paprastai formuojami, todėl norint atnaujinti aplinką nebūtinai reikės persodinti medžius. Spygliuočiai puikiai „sutaria“ su kitais augalais, tad juos galima naudoti gėlyno ar žaliosios zonos karkasui sukurti, kasmet pakeičiant vienmečius augalus ir taip sukuriant vis kitokį stilių. Atraskite spygliuočių įvairovę ir pasirinkite augalus savo aplinkai papuošti.
Spygliuočiai yra ilgalaikis pasirinkimas, nereikalaujantis daug priežiūros, todėl tai augalai praktiškiems žmonėms, norintiems ištisus metus džiaugtis išpuoselėta aplinka ir gamtos dalele savo namuose. Šiltojo sezono metu spygliuočiai žavi gaiviu pavėsiu, o žiemą papuošti taps pagrindiniu išorės dekoro akcentu.
Lapuočiai – tai medžiai ir krūmai, turintys plokščius lapus. Lapuočiai žaliuoja tik šiltojo sezono metu, atvėsus orams lapus numeta, tačiau būna ir visžalių augalų.
Lapuočiai tarpusavyje labai skiriasi: lapų forma, spalva, žiedais, vaisiais. Daugelis lapuočių išsiskiria savo žiedais, bet renkantis augalus verta atkreipti dėmesį į jų žydėjimo laiką: pavyzdžiui, daugelis vaiskrūmių ir vaismedžių žiedais apsipila pavasarį, o kai kurie dekoratyviniai augalai pražysta tik rudenį. Atsižvelgiant į tai reikėtų formuoti visą žaliąją erdvę, planuoti žydėjimo laiką ir derinti augalus tarpusavyje.
Lapuočiai yra labai unikalūs, tad rinkdamiesi augalą visada atkreipkite dėmesį į jo sodinimo laiką bei poreikius. Kai kurie augalai mėgsta saulė, kiti – dalinį šešėlį arba drėgną dirvą. Augalų poreikių verta paisyti, nes tik tinkamoje aplinkoje augalas galės atskleisti visą savo grožį. Planuokite erdvę, kurią norite apželdinti, atsižvelgdami į rekomendacijas ir lengvai dideliame medelių bei krūmų asortimente atrasite savo ieškomus augalus.
Be lapuočių neapsieina nei vienas sodas ar želdynas, šie augalai yra vienas populiariausių pasirinkimų tiek formuojant dideles, tiek mažas erdves. Vis dėlto reikėtų žinoti, kad lapuočiai dažnai reikalauja kiek daugiau priežiūros, palyginti su spygliuočiais. Antra vertus, daugelis lapuočiams pirmenybę teikia dėl jų dekoratyvumo, originalumo ir išskirtinės išvaizdos.
Spygliuočiai
| Kaukazinis kėnis – Abies nordmanniana |
| Turkiškas kėnis – Abies bornmulleriana |
| Dervingasis kėnis – Abies fraseri |
| Korėjinis kėnis – Abies koreana |
| Subalpinis kėnis – Abies lasiocarpa arizonica |
| Japoninis kėnis – Abies Veitchii |
| Europinis maumedis – Larix europea/kaempferi |
| Paprastoji eglė – Picea abies |
| Kalninė eglė/Baltoji eglė/Juodoji eglė/Rytinė eglė – Picea Engelmanni/Picea glauca/Picea mariana/Picea orientali |
| Serbinė eglė – Picea omorica |
| Dygioji eglė – Picea pungens glauca (Kaibab, Apache) |
| Kininė pušis – Pinus armandii |
| Kedrinė pušis – Pinus cembra |
| Suktaspyglė pušis – Pinus concorta v. concorta |
| Hondinė pušis – Pinus densiflora |
| Pinus griffithii |
| Korėjinė pušis – Pinus koraiensis |
| Baltažievė pušis – Pinus leucodermis |
| Kalninė pušis – Pinus mugo mughus/pumilio |
| Kablelinė pušis – Pinus mugo uncinata |
| Pušis juodoji Austrijos/Juodoji – Pinus nigra var. austriaca/nigra |
| Balkaninė pušis – Pinus peuce |
| Geltonoji pušis – Pinus ponderosa |
| Veimutinė pušis – Pinus strobus |
| Paprastoji pušis – Pinus sylvestris |
| Baltasėklė pušis – Pinus tabuliformis |
| Tunbergo pušis – Pinus thunbergii |
| Melsvoji pocūgė – Pseudotsuga menziesii glauca |
| Dvieilis taksodis – Taxodium distichum |
| Europinis kukmedis – Taxus baccata |
| Vakarinė tuja – Thuja occidentalis |
| Kanadinė cūga – Tsuga canadensis |
Lapuočiai
| Trakinis klevas – Acer campestre |
| Ginalinis Klevas – Acer ginnala, tatarica |
| Platanalapis klevas – Acer platanoides/pseudoplatanus |
| Raudonasis klevas – Acer rubrum |
| Sidabrinis klevas – Acer saccharinum |
| Paprastasis kaštonas – Aesculus hippocastanum |
| Krūminė amorfa – Amorpha fruticosa |
| Aronija – Aronia melanocarpa |
| Tunbergo raugerškis – Berberis thunbergii/thunbergii Atropurpurea |
| Paprastasis raugerškis – Berberis vulgaris/vulgaris Atropurpurea |
| Karpotasis beržas – Betula pendula |
| Stambiažiedė ląstūnė – Campsis radicans |
| Paprastoji karagana – Caragana arborescens |
| Paprastasis skroblas – Carpinus betulus |
| Valgomasis kaštainis – Castanea sativa |
| Paprastoji katalpa – Catalpa bignonioides |
| Japoninis puošmedis – Cercidiphyllum japonicum |
| Kanadinis cersis – Cercis canadensis/Cercis siliquastrum |
| Japoninis svarainis – Chaenomeles japonica |
| Baltoji sedula – Cornus alba (Aurea, Elegantissima, Sibirica) |
| Gausiažiedė sedula – Cornus florida |
| Japoninė sedula – Cornus kousa/var. chinensis |
| Geltonžiedė sedula – Cornus mas |
| Raudonoji sedula – Cornus sanguinea |
| Palaipinė sedula – Cornus sericea (stolonifera) |
| Paprastasis lazdynas – Corylus avellana |
| Turkinis lazdynas – Corylus colurna |
| Kaulenis – Cotoneaster bullatus/Cotoneaster divaricatus |
| Gulsčiasis kaulenis – Cotoneaster horizontalis |
| Blizgantysis kaulenis – Cotoneaster lucidus |
| Šluotinis raipstas – Cytisus scoparius |
| Deusija – Deutzia scraba |
| Siauralapis žilakrūmis – Elaeagnus angustifolia |
| Sparnuotasis ožekšnis – Euonymus alatus |
| Europinis ožekšnis – Euonymus europaeus |
| Paprastasis bukas – Fagus sylvatica |
| Paprastasis bukas – Fagus sylvatica Atropunicea |
| Tarpinė forsitija – Forsythia x intermedia |
| Paprastasis šaltekšnis – Frangula alnus |
| Tridyglė gledičija – Gleditschia triacanthos |
| Dygliuotasis šaltalankis – Hippophae rhamnoides |
| Dygialapis bugienis – Ilex aquifolium |
| Puošnioji kolkvicija – Kolkwitzia amabilis |
| Paprastasis pupmedis – Laburnum anagyroides |
| Paprastasis ligustras – Ligustrum vulgare |
| Gelsvažiedis tulpmedis – Liriodendron tulipifera |
| Paprastasis sausmedis – Lonicera tataria/xylosteum |
| Japoninė magnolija – Magnolia kobus |
| Dyglialapė mahonija – Mahonia aquifolium |
| Šilkmedis – Morus alba/nigra |
| Putinalapis pūslenis – Physocarpus opulifolius/Luteus |
| Klevalapis platanas – Platanus acerifolia |
| Japoninė lanksva – Spiraea x bumalda |
| Putinas sodinis – Viburnum lantana/opulus |